Więcej o książce
Doriforas („Ietininkas”) – viena garsiausių senovės Graikijos skulptoriaus Polikleito skulptūrų, geriausia marmurinė jos kopija saugoma Neapolio muziejuje. Romane ši skulptūra atgyja virtusi moterimi, jos kūno bronza akina ir traukia, o ietį metančiosios judesiai pilni meilės ir mirties geismo.„...tu panaši į Nikę, tik apkarpytais sparnais, velniam tau sparnai, tu nekvepi plunksnomis ir pienu, tu kvepi prakaitu ir sperma, neleidau jai nusiprausti, iš karto, kai tik grįžome iš stadiono, puoliau ją kaip skalikas, pasakojau jai apie metikus, apie stadioną, pilną antikos ir monstrų, ir vėl puoliau, kritau, kritom abu, po kelis sykius, smigom kaip ietis į dirvožemį, kaip ietis kvepėjom prakaitu ir žeme, ji šaukė, beveik taip pat, kaip išmesdama ietį, kimiai ir trumpai riktelėdama, kelis sykius iš eilės, ir nuo tos akimirkos geidžiau jos kasdien, ir dienos be jos man atrodė našta.“
Zakup książki
Doriforé, Sigitas Parulskis
- Język
- Rok wydania
- 2004
- Oprawa
- (miękka)
Metody płatności
Nikt jeszcze nie ocenił.
- Tytuł
- Doriforé
- Język
- litewski
- Autorzy
- Sigitas Parulskis
- Wydawca
- Baltos lankos
- Rok wydania
- 2004
- Oprawa
- miękka
- Liczba stron
- 259
- ISBN10
- 9955584653
- ISBN13
- 9789955584650
- Seria
- Kategorie
- Tagi
- Miłość, Śmierć, Rzeźba, Starożytna Grecja
- Opis
- Doriforas („Ietininkas”) – viena garsiausių senovės Graikijos skulptoriaus Polikleito skulptūrų, geriausia marmurinė jos kopija saugoma Neapolio muziejuje. Romane ši skulptūra atgyja virtusi moterimi, jos kūno bronza akina ir traukia, o ietį metančiosios judesiai pilni meilės ir mirties geismo.„...tu panaši į Nikę, tik apkarpytais sparnais, velniam tau sparnai, tu nekvepi plunksnomis ir pienu, tu kvepi prakaitu ir sperma, neleidau jai nusiprausti, iš karto, kai tik grįžome iš stadiono, puoliau ją kaip skalikas, pasakojau jai apie metikus, apie stadioną, pilną antikos ir monstrų, ir vėl puoliau, kritau, kritom abu, po kelis sykius, smigom kaip ietis į dirvožemį, kaip ietis kvepėjom prakaitu ir žeme, ji šaukė, beveik taip pat, kaip išmesdama ietį, kimiai ir trumpai riktelėdama, kelis sykius iš eilės, ir nuo tos akimirkos geidžiau jos kasdien, ir dienos be jos man atrodė našta.“


